Įvadas į MCP kūrėjams
Šiame puslapyje
Atnaujinimas 2026 m. lapkričio 2 d. — „Le Chat“ dabar yra „Vibe“. Nuo 2026 m. gegužės 28 d. „Le Chat“ buvo pervadintas į Vibe (vis tiek adresu chat.mistral.ai): tai vienas agentas darbui ir kodui, perkeliantis jūsų pokalbius, nustatymus ir prenumeratas. Senoji „Le Chat“ patirtis vis dar pasiekiama režimu Chat; režimu Work agentai tapo įgūdžiais (kviečiami naudojant
@), atmintys tapo žinių baze, o išsami paieška – įgūdžiu „Deep Research“. Planai dabar vadinami „Mistral Free“, „Pro“, „Team“ ir „Enterprise“. Šioje pamokoje naudojamas pavadinimas „Vibe“; kai kurie čia aprašyti meniu pavadinimai arba vietos galėjo pasikeisti.
Kodėl MCP yra lūžis kūrėjams
Modelio konteksto protokolas (MCP) yra atviras standartas, iš pagrindų keičiantis tai, kaip dirbtinio intelekto programos sąveikauja su išoriniu pasauliu. Prieš atsirandant MCP, kiekviena sistema turėjo savo taisykles įrankiams deklaruoti ir kviesti: „LangChain“ turėjo vieną, „CrewAI“ – kitą, o „Mistral Agents“ ir „OpenAI Assistants“ – dar kitas. Praktiškai tai reiškė, kad kūrėjas, parašęs jungtį savo sąskaitų faktūrų API naudodamas „LangChain“, turėjo ją visiškai perrašyti, kad ji veiktų su „CrewAI“, ir dar kartą – savo vidiniam agentui. Darbas buvo dubliuojamas keičiant įrankius, o įrankių dalijimasis tarp komandų virsdavo sudėtingu lopymu.
MCP išsprendžia šią problemą sukurdamas vieningą ryšio protokolą tarp DI kliento ir įrankių serverių. Geriausia analogija – USB lizdas: nesvarbu, kas yra klientas („Claude“, „Vibe“, „Cursor“, „VS Code“) ir kas yra serveris („GitHub“, „Notion“, jūsų vidinis API) – ryšio formatas lieka toks pats. Jungtį parašote vieną kartą, ir ji veikia visur.
Kliento ir serverio architektūra
MCP remiasi tyčia supaprastinta kliento ir serverio architektūra. Viena vertus, klientas yra programa, įgyvendinanti dirbtinį intelektą: pokalbių robotas, pavyzdžiui, „Mistral“ „Vibe“ arba „Claude“, kūrimo aplinka, tokia kaip „VS Code“ arba „Cursor“, arba agentų rinkinys (SDK), pavyzdžiui, „Mistral Agent SDK“ arba „Claude Agent SDK“. Kita vertus, serveris yra programa, kuri pateikia galimybes – įrankius, išteklius ir promptus – tam klientui.
Visas pokalbis tarp jų vyksta formatu JSON. Klientas pradeda klausdamas serverio, kokius įrankius jis siūlo; serveris atsako tekstiniu kiekvieno įrankio aprašymu: jo pavadinimu, parametrais, vaidmeniu ir grąžinamu formatu. Kalbos modelis naudoja tik šį aprašymą, kad nuspręstų, kada ir kaip iškviesti įrankį.
Client (Vibe) MCP Server (GitHub)
| |
|--- "What tools do you have?" ->|
|<-- JSON tool descriptions -----|
| |
|--- Call: create_issue({}) --->|
|<-- JSON Result ---------------|
Kuo MCP skiriasi nuo funkcijų kvietimo
Klasikinis funkcijų kvietimas ir MCP nėra vienas kitą paneigiantys dalykai; jie tiesiog nubrėžia ribą skirtingose vietose. Naudojant funkcijų kvietimą, įrankius apibrėžiate kliento pusėje, perduodate juos modeliui ir patys valdote jų vykdymą – kiekviena sistema turi savo apibrėžimo formatą. Naudojant MCP, įrankiai gyvena serveryje (vietiniame arba nuotoliniame); klientas žino tik tekstinį aprašymą, o vykdymu rūpinasi serveris.
Lemiamas privalumas – pakartotinis naudojimas. Vieną kartą parašytas „GitHub“ MCP serveris vienodai gerai veikia su „Vibe“, „Claude“, „Cursor“ arba jūsų pačių SDK, neperrašant nė vienos eilutės. Būtent tai vidinę jungtį paverčia dalinamu statybiniu bloku įmonės mastu.
Trys pagrindiniai protokolo elementai
MCP neapsiriboja tik įrankiais. Protokolas apibrėžia trijų tipų galimybes, kurios skiriasi tuo, ką serveris iš tikrųjų pateikia. Įrankiai (Tools) yra vykdomosios funkcijos: sukurti užduotį, išsiųsti el. laišką, užklausti API – modelis juos suaktyvina veiksmui atlikti. Ištekliai (Resources) yra skaitomi duomenys – failai, duomenų bazės, dokumentacija – kuriuos klientas gali skaityti neatlikdamas jokių veiksmų; pavyzdžiui, konfigūracijos failo turinio pateikimas priskiriamas šiai kategorijai, o ne įrankiams. Galiausiai, promptai yra pakartotinai naudojami promptų šablonai su parametrais: komandos serveris taip gali platinti patikrintas kodo peržiūros instrukcijas, užuot leidęs visiems jas kurti iš atminties.
Praktiškai įrankiai sudaro apie 90 % dabartinių naudojimo atvejų: būtent juos jungiate pirmiausia ir dažnai tai yra vieninteliai dalykai, kuriuos įgyvendinate. Tačiau ištekliai ir promptai atveria galimybes, kurias išsamiai nagrinėsime 3 pamokoje.
Modelio sprendimų priėmimo eiga
Kai vartotojas užduoda klientui klausimą, modelis pereina penkių žingsnių ciklą:
- Gauna klausimą ir available įrankių sąrašą (MCP aprašymus)
- Sprendžia: atsakyti tiesiogiai ar kviesti įrankį?
- Jei kviečia įrankį, suformuluoja argumentus JSON formatu
- Serveris įvykdo veiksmą ir grąžina rezultatą
- Modelis integruoja rezultatą ir suformuluoja atsakymą (arba kviečia kitą įrankį)
Šis ciklas kartojasi tiek kartų, kiek reikia užduočiai atlikti. Įsivaizduokite, kad vartotojas prašo „Reddit“ pastebėtą skundą paversti kūrimo užduotimi: modelis užklausia „Reddit“, sukuria įrašą „Linear“, tada atidaro atitinkamą „GitHub“ problemą – trys serveriai sujungti grandine, o vartotojas neišeina iš pokalbių sąsajos.
Sparčiai besiplečianti ekosistema
2026 m. balandžio mėn. duomenimis, yra prieinama šimtai MCP serverių: „GitHub“, „Notion“, „Slack“, „Gmail“, „PayPal“, „Hugging Face“, „Semgrep“ ir daugelis kitų. Pagrindiniai DI klientai šį protokolą palaiko natūraliai. Svarbiausia tai, kad niekas neriboja jūsų naudoti tik tai, kas jau sukurta: galite kurti savo serverius, kad pateiktumėte savo vidinius įrankius, verslo duomenų bazes arba individualias procedūras.
Būtent toks ir yra šio kurso tikslas: suteikti jums galimybę suprasti, naudoti ir kurti MCP serverius naudojant „Python“.
Svarbiausi punktai
- MCP yra atviras standartas kliento ir serverio komunikacijai dirbtiniame intelekte
- Jis suvienija fragmentuotą funkcijų kvietimo ekosistemą
- Architektūra remiasi klientu (pokalbių robotas, IDE, SDK) ir serveriu (įrankiai, ištekliai, promptai)
- Komunikacija vyksta formatu JSON, naudojant tekstinius aprašymus
- MCP serverį galima pakartotinai naudoti visuose suderinamuose klientuose